Atmintis


Spalio 25 d.   Dovanos Saulėta šilta diena. Padangos jau žieminės, laiku pakeistos, o klimatas tebešyla vis. Sulakstėm pas anūkus į Vilnių, apdalijome lauktuvėmis, puse lūpų prasitarėm, kad gal greit nepasimatysim. Epidemija ne auga, o sprogsta. Tuoj uždarys miestus, o saugotis tenka jau patiems. Gimtadienio dovaną išpakavom nieko nelaukę. Gimtadienis po poros mėnesių, o džiaugsmas jau dabar. Dovaną montuojam kartu. Anūkas nepraranda vilties, kad užsuksim ir per tik...


  „Apyaušris, 1“ Gyvenau Naujojoje Vilnioje ir savaitgaliais fotografuodavau apylinkių peizažus. Vieną rytą prieš saulės patekėjimą išsiruošiau fotografuoti prie Vilnios. Tą rytą buvo labai tirštas rūkas, už poros metrų negalėjai nieko įžiūrėti. Leidžiuosi nuo kalniuko prie upės ir matau pakrantėje klūpančią moterį. Pagalvojau, gal atėjo anksti ryte maudytis, nors buvo jau vėlyvas ruduo. Einu arčiau, rūkas jau sklaidosi, keičiasi vaizdas. Pak...


  Sausio 1 d. Giedra, šaltoka diena. Po savaitės į New Yorką turėtų grįžti Josifas – jis jau kelintas mėnuo pusiau incognito Europoje.   Sausio 2 d. Liūtas Mockūnas apie Lietuvą: „Kioskuose guli Maceina šalia „Tarzano“ ir Pilyponio. Rašytojai, ypač poe­tai, rinkos nepaprastai išsigandę.“ „Čepaitis tvirtina, kad Landsbergis ir Ozolas „užprogramuoti bijotis“ ir neadekvačiai reaguoją į Mask­vos gr...


Emma Gerštein. Blaškymasis

2021-01-19 00:57:47

Rusų literatūros mokslininkės Emmos Gerštein (1903–2002) atsiminimai buvo išleisti 1998-aisiais. Ji – žinomo Maskvos chirurgo Georgijaus Geršteino duktė. Draugavo su Ana Achmatova, Mandelštamų šeima, pažinojo Borisą Pasternaką. „Atsiminimai“ išleisti, kai jų veikėjai jau mirę, ir tai atrodo nesąžininga – aprašomi žmonės nebegali apsiginti. Ypač tai pasakytina apie poeto Osipo Mandelštamo (sausio 15 d. minėsime...


  – Rusas, dink iš čia, – per orlaidę į lauką kitakalbiui riktelėjo vienas klasės ir kiemo draugas. Visi kambaryje išsislapstėme – kas po langu, kas po lova, kas dar kitur – ir laukėme. Vilniuje, bent jau mūsų rajone, etniniai konfliktai buvo įprastas dalykas, po jų kartais ryte bijodavau keliauti į mokyklą, iki kurios tik keli šimtai metrų, nes reikėdavo praeiti daugiausia karininkų su palikuonimis apgyvendintus namus, nesaugu buvo pasirodyti i...


Stanislovas Žvirgždas. „Ruduo“, 1988   „Ruduo“, „Žiema“   Vėlyvą 1988 m. rudenį su žmona Alina nuvykau fotografuoti prie įspūdingų Vilnios vingių, netoli Darželių kaimo. Oras buvo apniukęs, bet panorama su medžiais antrame plane ir upės vingiu pirmame atrodė visai neblogai, tad nuspaudžiau keletą kadrų. „Horizontu“. Jau ketinome sukti namų link, kai pradėjo snigti ir gal po dešimties minučių ruduo virto žiema. Padariau dar vie...


Stanislovas Žvirgždas. „Kiemas, 5“, 1980   Kiemas, 5 Apie 1980 m. pradėjau intensyviai fotografuoti Vilniaus vaizdus. Tada labai domino miesto kiemai ir sienos. Padariau seriją fotografijų „Kiemai“ ir „Sienos“. Fotografavau fotoaparatu „Horizont“ vertikaliai ir iš labai arti. Atspausdinau penkis kiemus. Fotografijos buvo 50 x 60 cm formato. Be to, tuo metu buvo pomėgis fotografijas spausdinti su plačiais juodais kra&scaron...


Tomas Venclova. Nežinomo autoriaus nuotr.   Gruodžio 13 d. Akademijos su Michelangelo skulptūromis jau net nebeaplankau – matau jas vidine rega visiškai aiškiai, taigi tiesiog siunčiu tenai Tanią, o pats atsisėdu ant suoliuko ir mintimis apeinu jas, nesunkiai keisdamas pozicijas ir rakursus. Labiau iš pagrindų negu bet kada anksčiau apžiūrime Uffizi. Tokia aukščiausio lygmens meno iškrova turėtų nuvarginti ligi sąmonės netekimo, bet ji palieka ž...


Tomas Venclova. Nežinomo autoriaus nuotr.   Gruodžio 1 d. Mama, su kuria kalbuosi telefonu: „Pas mus labai įtempta padėtis ir bjauri nuotaika.“ „Litgazietoje“ Petkevičiaus interview – skandalingas, nors su kai kuo jame, deja, knieti sutikti. „Gimtasis kraštas“ perspausdino ištraukas su įdomia kupiūra: vietoje „čepaičiai, terleckai, landsbergiai“ liko tik „čepaičiai, terleckai“. Negi jau veikia įstatymas ap...


  Seniausia Vilniaus dailininkų kolonija iki šiol gyvuoja raudonų plytų pastatuose Užupio g. 2 ir 2A, kur XIX a. pab. veikė pirklio Izraelio Fino pirtis, o tarpukariu – liaudies amatų bendrovės „Bazar przemysłu ludowego“ (liet. pžd. „Liaudies amatų turgus“) dirbtuvės ir sandėliai. 1939 m. rudenį lenkų amatininkus pakeitė lietuviški liaudies meistrai, susibūrę į kooperatinę „Marginių“ bendrovę, kuri po karo virto „Dailės&ldq...