Literatūra


2025 m. kovo 21 d. Skaitanti savo eilėraščius. Keliaujanti, laukianti savo kambaryje per jai surengtą netikėtą vakarienę. Supama baimių. Intymus didžios poetės portretas, parašytas kito poeto, jos gero bičiulio.   Amelia Rosselli. Dino Ignani nuotr.   Gniaužė kvapą klausantis jos skaitant savo eiles, kurios kartu su poetės kūnu tarytum susiliejo į vieną darinį. Tiesa sakant, jos veikė ir mano kūną. Joks kitas poetas tą vasaros vakarą Borgezių vilos soduose nesugebė...


× Raffaella De Santis 2024 m. kovo 20 d. Pasaulinę poezijos dieną premijos „Strega“ laureatė Vivian Lamarque teigia: „Dėl visko esu dėkinga savo vyrui, kuris manimi tikėjo.“ Ji tikra dėl vieno: „Net ir trečiajame tūkstantmetyje bus poetų.“   Vivian Lamarque. Dino Ignani nuotr.   Visas Vivian Lamarque gyvenimas, net ir jos vardo istorija, – nelyginant poezija. Pagal metrikacijos įrašus ji – Vivian Daisy Donata Provera...


× Claudia Arletti 2025 m. birželio 6 d. Vieni nusirašinėja. Kiti užsidaro namie. Treti paskatina tėvus vėl imtis mokslų. O kur dar nerimas, elektroninis dienynas, perpildytos klasės... Interviu su rašytoja ir „mok“ Viola Ardone. Neapolis. Pirmąją mokslo metų dieną mokytoja Viola Ardone įžengė į klasę nusiteikusi būti griežta ir skrupulinga, kaip jai buvo patarta. „Prasidėjus pamokai vienas vaikinas klausia, ar gali nueiti į tualetą. Jau? Jokiu būdu. Tačia...


Specialiai „Literatūrai ir menui“ Norint geriau suprasti italų visuomenę, vienas galimų kelių – literatūros premijos „Strega“ istorija. Kritikuojama, mėgstama, geidžiama: Italijoje ši premija tebėra žymiausia ir kelianti daugiausia ginčų. Laimėti „Stregą“ reiškia įžengti į literatūros panteoną, juolab parduoti gerokai daugiau knygų. Kiek daugiau? Bent keturis ar penkis kartus, jei lyginsime su pardavimais iki paskelbiant laimėtoją. Liepą r...


× Rafaella De Santis 2024 m. gruodžio 13 d. Rašytojas švenčia savo monologo trisdešimtmetį, pristatydamas jo veikėją pianistą Milano Mažojo teatro Strehlerio scenoje. Ir pasakoja, kad už to pianisto vandenyne slepiasi jis pats, „visiškai jokio talento“ neturintis muzikantas. Alessandro Baricco nė nebando apsimesti, kad šitas įvykis toks pat kaip kiti, kalbantis telefonu jo balsas laimingas, ir jis to neslepia: „Norime švęsti.&l...


× Giampaolo Visetti 2024 m. gruodžio 19 d. Rašytojas ir režisierius Paolo Cognetti antradienį buvo išleistas iš Milano ligoninės „Fatebenefratelli“ psichiatrijos skyriaus. Romano „Aštuoni kalnai“ autorius, kurio filmas „Mano gėlė“ („Fiore mio“) kino teatruose pasirodys šventiniu laikotarpiu, buvo paguldytas į ligoninę dėl „sunkios depresijos, peraugusios į bipolinį sutrikimą su manijos epizodais&ldqu...


Naujausiame prancūzo tekste atpažįstame tą patį Michelį Houellebecqą – politišką, vulgarų, susirūpinusį tariamu Vakarų moraliniu saulėlydžiu, pašiepiantį hedonizmą, nihilizmą ir kartu tuo besimėgaujantį. Kaip daugelyje kitų jo romanų, turinio plotmėje susipina politinės intrigos, ezoterinė dievoieška, suprekintas seksas, o visa tai susieja beprasmybės nuojauta, egzistencinė nata. Asmeninę netektį surišdamas su pasakojime iš lėto prarandama žmonijos viltim...


Naujausią Jaroslavo Melniko knygą „Užgesusi saulė“ reikėtų vertinti kaip bandymą nuo distopinių romanų, iš kurių labiausiai minėtinas aklųjų pasaulį vaizdavęs „Tolima erdvė“ (2008), grįžti prie trumpų apsakymų žanro ir ankstyvųjų jo knygų („Rojalio kambarys“, 2004; „Pasaulio pabaiga“, 2006) sėkmės. Turbūt tai dėsningas posūkis: distopijose autorius atidavė duoklę tam, ką pats, rodos, labiausiai mėgsta: filosofavo, sprendė egzistencines dilem...


„Atiduodu Tėvynės idėją pabėgėliui iš Afganista­no“ (p. 12), „Laukiame popiežiaus, kaip vergai lauk­davo imperatoriaus“ (p. 23), „Patinka būti prarūgu­siai“ (p. 56). Tai citatos iš naujausios Giedrės Kaz­lauskaitės knygos „Marialė“, ambicingai pavadintos pagal senąsias Marijos stebuklus registravusias knygas. Tai labai kazlauskaitiška: kiekvienoje knygoje poetė išryškina po naują biografi...


× Lina Simutytė Marijus Gailius – rašytojas, žurnalistas ir literatūros kritikas. Šiemet pasirodė trečioji jo knyga „Augustė Gilytė“ (Rašytojų sąjungos leidykla). Romanas pasakoja apie tai, kaip galėjo būti, jei nebūtume išsivadavę iš sovietų okupacijos. Autorius dirba politinės komunikacijos konsultantu ir ką tik baigė literatūros magistro studijas. Su juo pasikalbėjome apie  šiuolaikinės literatūros tendencijas, kintantį r...