Literatūra

Rugsėjį Tommy Orange’as dalyvavo tarptautiniame Berlyno literatūros festivalyje, tačiau gauti atskiro interviu „Literatūrai ir menui“ nepavyko. Pateikiame rašytojo pokalbio su renginio moderatoriumi Bernhardu Robbenu ištrauką. × Bernhard Robben     Tavo romano įžanga labai galinga. Tikiu, kad kūrybai reikia dailios pradžios. Padirbdini labai gražias duris tam šūdinam namui, į kurį turi įeiti – juodraščiams, kuriuos turi p...


Lapkritis Šiaurės Amerikoje paskelbtas indėnų kultūros paveldo mėnesiu Egzistuoja naratyvas, kad baltieji kolonizatoriai sėk­mingai užbaigė kraupius darbus anapus vandenyno, žmonių, kurie ten gyveno pirmieji, nebeliko, ir nepamenu, kad kam nors būtų rūpėję tai paneigti. Vis dėlto prigimtiniai žmonės* nėra istorija. Istorija – tai 500 metų trunkanti kolonizacija ir genocidas, neišpirkta kaltė, priverstinė asimiliacija, institucinė diskriminacija. „Vienas iš ...


× Virginija Cibarauskė Dainą Opolskaitę (g. 1979) drąsiai galima vadinti ryškiausia nūdienos kartos noveliste – antroji prozos knyga „Dienų piramidės“ apdovanota Europos Sąjungos literatūros premija, pateko į Metų knygos rinkimų prozos penketuką. Skaitytojų bei kritikų pripažinimo sulaukė ir D. Opolskaitės romanai paaugliams. Kalbamės apie šiandienos novelę bei leidybos situaciją Lietuvoje, iš literatūros lauko eliminuojančią smulkiosios prozos atsto...


Metų knygų rinkimai. Paauglių knygų ketvertukas     Vytautas V. Landsbergis. „Žalčių karalienė“ „Eglė žalčių karalienė“ – viena įdomiausių ir unikaliausių lietuvių pasakų, sulaukusi įvairių ne tik literatūros, bet ir kitų menų interpretacijų. Ko gero, skirtingų kartų skaitytojas kitaip šį mitą traktuotų, bet galbūt niekas nepaneigs, kad vienas svarbiausių „Eglės žalčių karalienės“ bruožų – neišvengiama pasaulio dichoto...


Metų knygų rinkimai. Vaikų knygų penketukas     Vaikų literatūros apžvalgininkės tarnyba lyg ir nesudėtinga: kai kurias knygas viens du – ir perskaitai. Vytauto V. Landsbergio „Pūkį karalių“ (leidykla „Dominicus Lituanus“) įveikiau per minutę, o dar apie kelias mąsčiau: ar tikrai Metų knygų penketukuose dera pasirodyti tokiems trumputėliams, lengvai įveikiamiems kūriniams? Privalėjau sau griežtai priminti, kad vaikų literatūra rašoma ne man. Ka...


Ką tokio įspūdingo ir kitoniško apie Frankfurto knygų mugę (spalio 16–20 d.) gali parašyti, kai tau ant kulnų lipa profesionaliausias literatūros žurnalistas Lietuvoje? Tiksliau, ne ant kulnų, o žygiuoja gerokai avangarde, selfinasi su didžiausiomis mugės žvaigždėmis, dalyvauja renginiuose ir kasdien lepina publiką reportažais iš susitikimų. Aš gyvo Karlo Oves Knausgårdo nemačiau, pačiupinėjau tik Olgą Tokar­czuk, penkioms minutėms stabtelėjusią kaimyn...


Lapkričio 17 d. – poeto, partizano Broniaus Krivicko 100-osios gimimo metinės Dabar, kai yr Broniaus Krivicko raštai, rinktinė serijoj „Lietuvių literatūros lobynas, XX amžius“, kai jo kūryba skaitoma mokyklose per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas, daros vis sunkiau patikėt, kad prieš 3 dešimtmečius viso to „nebuvo“. Pastarąjį žodį apkabutinau, nes kūryba buvo išlikusi, bet, galima sakyt, visai nežinoma. Pirmoji B. Krivicko eilėra...


Holokaustas vis dar kelia nepaprastai daug klausimų, kurių svarbiausi – kaip išlikti mirties akivaizdoje? Kaip oriai gyventi, neprarandant tikėjimo ateitimi, net kai sąlygos itin dramatiškos? Todėl istorijos refleksijai svarbus tiesiogiai išgyvenusiųjų rašytinis palikimas: dienoraščiai, laiškai, atsiminimai. Dokumentinės Holokausto literatūros paskelbta gana daug įvairiomis kalbomis. Vienas iš liudijimų – žydų kilmės berniuko Icchoko R...


Olgos Tokarczuk knyga „Bėgūnai“, plačiu grybšniu bandanti aprėpti klajoklių trajektorijas ir tapatumus, po „Man Booker International Prize“ taip pat plačiai nuskambėjo pasaulyje: pardavimai kaipmat šoktelėjo ne dešimtis, o šimtus kartų. Tiesa, pasaulis knygą atkapstė tik praėjus daugiau negu dešimtmečiui po jos išleidimo lenkiškai. Į galvą brukasi mintis: kosmopolitiškas kūrinys rado savo skaitytojus tokiu pat global...


Natascha Wodin lietuviui skaitytojui gali būti negirdėta: ligi šiol romanas „Kilusi iš Mariupolio“ yra vienintelė į lietuvių kalbą išversta jos knyga. Todėl pradžioje – keli žodžiai apie autorę. Ji gimė 1945 m. Fiurte, Vokietijoje, vienoje iš DP (išvietintųjų asmenų) stovyklų, o vaikystėje buvo blaškoma po įvairias darbininkų iš Rytų gyvenvietes. Baigusi kalbos kursus ėmė dirbti vertėja, kurį laiką gyveno Maskvoje ir vertė rusų l...


Draugai