Naująjį Valdo Papievio romaną „Ankančiam pasauly“ skaičiau Paryžiuje, pasivaikščiojusi ankstesnių romanų – „Vienos vasaros emigrantai“ (2003), „Eiti“ (2010), „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“ (2015) – veikėjų maršrutais, atpažindama tas pačias gatves, tiltus, patiltes. Minėtuosius romanus norisi apibūdinti per analogiją su Paryžiumi: rašytojo knygos primena šiame mieste dažnai matomus įvijus, sr...
Alinos Borzenkaitės eilėraščius jau buvau pamėgusi klausydamasi autorės skaitymų ir skaitydama publikacijas. Labai laukiau pirmosios knygos ir jau galiu patvirtinti, kad laukti vertėjo – poezijos rinkinys „Undinės žvejoja“ paliko labai palankų įspūdį. Alina Borzenkaitė. „Undinės žvejoja“, V.: „Slinktys“, 2025, dailininkė Agnė Čirbulėnaitė Pradėti noriu nuo rinkinio leitmotyvo – pasakos naratyvo, jo atkartojimo ir kūrybiško...
Sara Poisson. „Šito gyvenimo skonis“, V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024 Romanas didelis (apie pusšešto šimto puslapių) ir visai netipiškas – siužetinės intrigos beveik nėra, užtat be galo aprašinėjama trijų vienišų žmonių gyvenimo kaime buitis. Tai, manytum, būtų kvintesencinis nuobodulys, bet kad ne – įspūdingas, savitas kūrinys. „Sara girdi pypsint skalbimo ma&scaro...
Šiemet iš milžiniško pasaulinio leidybos vandenyno išnyko dvi smulkios žuvelės. Išties net ne žuvelės, o planktono gumuliukai, tačiau jie itin svarbūs mums, lietuviams. Leidykla „Noir Press“, įsikūrusi Notingame, Didžiojoje Britanijoje, ir leidykla „Pica Pica Press“, įsikūrusi nedideliame Jungtinių Amerikos Valstijų IIinojaus valstijos miestelyje, leido lietuvišką literatūrą anglų kalba. Abi nutraukė savo veiklą. &bdquo...
× Jurga Tumasonytė Taivano iliustratorės ir paveikslėlių knygų autorės Tzu-Chun Chang pasaulis kuriamas iš švelnių, blausių spalvų, keistokų padarų ir mažų žmonių, pasiklydusių plačiose erdvėse. Prieš imdamasi vaikų literatūros, ji dirbo kino industrijoje, meno galerijose, bendradarbiavo su šokio trupėmis, o galiausiai atrado savo kelią link paveikslėlių knygų, kurios šiandien keliauja ne tik po Taivaną, bet ir po Europą. Ji pripažįsta, kad būti taivanie...
× Lina Simutytė Dovydas Grajauskas, nemėgstantis prisistatyti kaip poetas, neseniai išleido antrąją eilėraščių knygą „Debreceno gatvės bliuzas“ (leid. „Baziliskas“). Knyga festivalyje „Poetinis Druskininkų ruduo“ šį savaitgalį buvo įvertinta Jaunojo jotvingio premija „už naujus sąskambius – žaismingą griovimą ir kitoniškas sakinių formas, už gyvą socialinį pulsą, atminties įprasminimą ir prasmės ilgesį“. Nor...
Lankydamasi elegantiškuose, tarpukarį menančiuose rašytojo Balio Sruogos ir skulptoriaus Juozo Zikaro memorialiniuose muziejuose Kaune, atkreipiau dėmesį, kad apie šių inteligentų šeimų tarnaites muziejininkės kalbėjo kiek nepatogiai, tarsi norėdamos pasiteisinti. Tąsyk susimąsčiau, kodėl tarnaičių buvimas istorijoje mus verčia jaustis šiek tiek nejaukiai. Atsakyti į šį klausimą gali padėti neseniai lietuvių kalba išleista lenkų žurnalistės ir ist...
× Anna Siedyh Monika Kompaníková – slovakų rašytoja, publicistė. Interviu Ukrainos žurnalui „Craft“ ji pasakoja, kaip kultūros bendruomenė regi Slovakijos politinį gyvenimą, taip pat dalinasi įžvalgomis apie slovakų literatūrą ir kūrybą. Monika Kompaníková. „Craft Magazine“ nuotr. Skaičiau jūsų straipsnį, publikuotą „The Guardian“, kuriame užsimenate, kad Slovakija yra demokratinė...
Esu tikras, kad užduotis pagirti Dovydą Grajauską tėra dar vienas likimo man siųstas piktas išbandymas. Nieko nuostabaus, jau kurį laiką man tiesiog nesiseka. Jei žmona prašo paragauti pieno, – nes tam ir esu, kad būčiau išbandytas, ir išbandytas būtų pats pienas, – jis visad sugižęs. Rašyti D. Grajauskui laudaciją – mieli bičiuliai, primenu, kad tai „iškilmingas pagiriamasis žodis nusipelniusiam žmogui“, – yra didelė...
Laudacija Giedrei Kazlauskaitei gavus Jotvingių premiją. Giedrė Kazlauskaitė. Rimo Užgirio nuotr. Giedrei Kazlauskaitei Jotvingio antsiuvai turėjo būti prisiūti jau kur kas anksčiau – kad ir už zingerį ir jo sapnus (knyga „Singerstraum“), prisiūti raudonais raidžių siūlais, kaip susiūta ir pati knyga. Jau tada skiemenų adatos kalė įtikinamai, tiksliai, tvirtai, o siūlės žymėjo ryškų kelią poezijos audinyje. Kadaise priėjau išvadą, kad poezija...